Šuns vargai
Atvažiavo šuo į kaimą. Va dabar tai pagyvensiu, galvoja. Tai ne bute sėdėti ir dukart per dieną už pavadėlio išeiti…
Pakeliui į čia sutinkame NATO ešalonus. Girdime karinių pratybų patrankų gausmą. Pamojame ties Lietuvos riba praskrendantiems sraigtasparniams. Čia jaučiamės saugūs. Ir kartu suvokiame, kad laisvė yra trapi.
Čia nėra skubos, svarbos ir taisyklių. Meet’ai, call’ai ir deadline’ai pasiklysta vėjo gūsiuose, užstringa knygos puslapiuose ar pranyksta laužo ugnies šokyje. Čia atrandamas kitoks požiūris ir kiti tikslai. Ne vertė, o prasmė. Ne taisyklės, o motyvacija.
Net jei esi šuo, turi ne tik prigimtinę teisę ginti ūkį, bet ir pareigą pasimėgauti brandintos jautienos kepsniu. Jei fortūna nusišypsos.
Atvažiavo šuo į kaimą. Va dabar tai pagyvensiu, galvoja. Tai ne bute sėdėti ir dukart per dieną už pavadėlio išeiti…
Welcome to WordPress. This is your first post. Edit or delete it, then start writing!