Atvažiavo šuo į kaimą.
Va dabar tai pagyvensiu, galvoja. Tai ne bute sėdėti ir dukart per dieną už pavadėlio išeiti kojos pakilot…
Bet nežinojo vargšas, kad darbo čia bus tiek, kad tik spėk suktis. Graužikai kiekvienoj pakampėj rausiasi, žvėrys iš visų pakrūmių sėlina. O kur dar kiti kaimo šunėkai, besikėsinantys apmyžt nuosavą kiemą.
Reikalų čia tiek, kad sukasi šunelis nuo ryto iki vakaro, lodamas į visas pasaulio šalias. Net takelius išmynė, į darbą bevaikščiodamas.
Sunkus tas kaimo šuns gyvenimas.
